DUMBLIAI IR GRYBELIS ANT FASADO 

PRIEŽASTYS, ŠALINIMAS, PREVENCIJA.


   Priežąstys

Pagrindinis veiksnys leidžiantis atsirasti ant pastato sienų „nekviestiems svečiams“ - šiluma ir drėgmė. Nors gali atrodyti, kad remontuojamame ar naujame pastate drėgmės neturėtų būti, tačiau yra visa eilė priežasčių prisidedančių prie jos formavimosi.
Grybelio pažeistos vietos atpažįstamos iš pasikeitusios paviršiaus spalvos, dažniausiai juodos arba rudos spalvos dėmių. Dumblių buvimą rodo žalios arba rudos apnašos fasado paviršiuje. Nepaisant mikroskopinio dydžio, abu šie floros pasaulio atstovai yra labai pavojingi sienoms. Be sugadinto pastato estetinio vaizdo, jie naikina pačią dangos struktūrą, laikui bėgant skverbdamiesi vis giliau palengvina vandens patekimą į tinkus.


Grybelis ir dumbliai sienose palaiko padidintą drėgmę, o tai neigiamai veikia jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Pirmoji ir lengviausiai pastebima sienų įdrėkimo priežastys, tai skardos lankstinių, vandens latakų bei kitų elementų skirtų apsaugoti nuo vandens, įrengimo klaidos. Neretai pasitaiko parapetų ar palangių, su nepakankamu, o kartais net neigiamu (į sienos pusę) nuolydžiu, neteisingai sumontuotų ar pažeistų lietaus latakų, jau nekalbant apie pažeistas stogo dangas. Nuolatos palaikoma pastato sienų drėgmė neišvengiamai sukelia grybelio ir dumblių atsiradimą.

Kita priežastis, netinkamai parinktas apšiltinimo medžiagos storis. Jei termoizoliacinio sluoksnio storis bus per mažas, pastatas ne tik greičiau atvės, bet ir šiluma sklindanti iš vidaus šildys išorines pastato sienas. Šiluma ir drėgmė susidariusi dėl temperatūrų skirtumo, puiki terpė grybelio ir dumblių vystymuisi.

Ne mažiau svarbi fasado mikrobiologinio užteršimo priežastis – atmosferos sąlygos darbų atlikimo metu. Jei darbai atliekami didelės drėgmės sąlygomis ar esant žemai temperatūrai, tai neigiamai paveikia beveik visas fasado medžiagas, ypač didelė įtaka padaroma tinko struktūriniams pokyčiams, ko pasekoje ženkliai padidėja tinko įgertis. Per didelė fasadinio tinko įgertis neretai tampa pirmaprade problemų su fasadu priežastimi, net jei tinkamai atliktos kitos operacijos, bei tinkamai sumontuotas skardinimas. Visuomet darbų atlikimo metu sienas privalu apsaugoti nuo lietaus. Lietaus lašai niekuomet nekrenta vertikaliai, o visada tam tikru kampu, ko pasekoje įmirksta ženklus paviršiaus plotai. Kai kurių pastato sienų džiuvimas ( pavyzdžiui šiaurinėje pusėje ar augalų pavėsyje ) visuomet yra apsunkintas, o žinant kad tinko įgertis turi esminę reikšmę, tinkuojant šias vietas reiktų skirti ypatingą dėmesį darbo sąlygoms. Nemažą įtaką tinko ilgaamžiškumui daro ir kritulių bei atmosferos cheminė sudėtis, didelis kiekis sieros ar azoto junginių bei rūgštiniai lietūs su laiku paveikia net kokybiškai tinkuotus paviršius, o susilpnintus gali paveikti žaibiškai.

Dar viena priežastimi gali būti įdrėkusios sienos, neretai lokaliai ant sienos dalies, pavyzdžiui dėl netinkamai įrengtos vertikalios pamatų hidroizoliacijos ar dėl poringų sienų galinčių gerai traukti didelį kiekį vandens iš grunto ar perduoti per sienos paviršių iš vidaus. Kova su tokia žala yra ne tik sudėtinga ir brangi, bet ir reikalaujanti daug laiko ir ne visada duodanti laukiamų rezultatų.

Prevencija

Visi polimeriniai tinkai dėl sudėtyje esančių organinių rišamųjų medžiagų gana lengvai pažeidžiami grybelio ir dumblių, nes rišikliai tarnauja kaip terpė mikroorganizmų vystymuisi. Taip pat terpę gali tapti žiedadulkės, dulkės bei augalų dalelės, kurios gali nusėsti ant fasado eksploatacijos metu. Kad to neįvyktų šio tipo tinkai yra apsaugomi nuo biologinio poveikio dviem etapais.

Pirmame etape parenkama tinkama biocidinė priemonė, pradedantis saugoti nuo užkrato produktą skystame pavidale, kol dar jis saugomas kibire, taip pat nuo to priklauso tinko tinkamumo naudoti terminas. Antrasis etapas kai sukuriama tinko apsauginė danga užkertanti kelią grybelio ir dumblių implantacijai į tinko struktūrą. Atsižvelgiant į atitinkamas aplinkos apsaugos nuostatas, šių medžiagų kiekiai ir tipai yra labai riboti, todėl tik aukščiausios kokybės priedai, susidoroja su užduotimi sudėtingomis sąlygomis.

Todėl yra svarbu ne tik saugoti tinkus tinkamomis sąlygomis (esant aukštesnei temperatūrai bakterijos ir grybeliai turi daugiau galimybių vystytis, tad biocidų gali ir nepakakti) bet ir tinkamos darbų atlikimo sąlygos. Žinoma, tai nereiškia, kad danga yra amžina, tam yra dvi pagrindinės priežastis. Pirmoji priežastis yra tai, kad biocidai esantis dangoje išlaisvinami palaipsniui, siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą, tačiau jų kiekis yra ribotas, kaip taisyklė biocidų apsaugos pakanka 5-7 metams. Tačiau, ypač sudėtingomis sąlygomis šis laikas sutrumpėti perpus ar net daugiau. Antra priežastis - biocidų veikimas priklauso nuo tinko paviršių veikiančių mikroorganizmų kiekio, net tinkamai atlikus tinkavimo darbus. Galioja paprasta taisyklė: kuo didesnis mikroorganizmų kiekis, tuo daugiau "darbo" turi biocidai , tuo trumpesnis yra efektyvaus veikimo laikas.

Priežiūros taisyklės

Egzistuoja keletas paprastų fasadų priežiūros taisyklių. Pirmoji - reguliari patikra, leidžianti laiku nustatyti ir pašalinti jau pirmuosius paviršinės taršos požymius. Antroji taisyklė - fasadų valymas pašalinant susikaupusias organinius teršalus, kurie yra terpė dumbliams ir grybeliui. Trečia taisyklė, tai periodiškas bioaktyvių priemonių naudojimas siekiant išvengti fasado užsiteršimo. Ši priemonė papildo biocidų kiekį ir gerokai prailgina fasado gyvavimą. Papildoma fasado priežiūros nauda - švarus ir gerai atrodantis fasadas, bei savalaikis galimų paviršiaus defektų aptikimas.


Mikrobiologinės švaros užtikrinimui reikalingos priemonės gali būti suskirstytos į šiuos etapus:

Patarimai naujų fasadų įrengimui:

  1. Tinkamai parinkite šiltinimo sluoksnį, užtikrinanti kad paviršiai, kurie gali būti mikrobiologiškai užkrėsti, nebus "pašildomi" iš vidaus.

  2. Rinkitės tik tinkus turinčius pakankamą (atskirais atvejais papildomą) aukštos kokybės biocidų kiekį.

  3. Jei ketinate naudoti apdailai nedažytą mineralinį tinką, paviršiaus įgertį galite sumažinti bioaktyviu preparatu Optostop Hydroflex. Jei fasadas bus dažomas naudokite dažus papildomai apsaugotus nuo mikrobiologinės taršos Optomal Lotosil, Optomal Silcosan arba Optomal Silisan, o paviršius veikiamus ypatingai nepalankių sąlygų (Optomal Lotosil nereikalinga) papildomai apsaugokite nuo drėgmės hidrofobiniu preparatu HLF HydroSilan.

  4. Atlikdami darbus venkite ribinių atmosferos sąlygų (lietaus, didelės drėgmės, žemų temperatūrų).

  5. Kasmet atlikite fasado apžiūra ir jei būtina atlikite reikalingus priežiūros darbus.

Patarimai renovuojamų fasadų įrengimui:

 Atsižvelgiant į tai, kad fasado renovacija reglamentuojama šiek tiek kitokių taisyklių, šiuo atveju žingsniai šiek tiek skirsis.

  1. Tinkamai parinkite šiltinimo sluoksnį, užtikrinanti, kad paviršiai, kurie gali būti mikrobiologiškai užkrėsti, nebus "pašildomi" iš vidaus

  2. Esamo šiltinamojo sluoksnio įvertinimas siekiant parinkti tinkamiausią sprendimą, keisti į efektyvesni (rekomenduojama) ar šiltinti papildomai ( įmanoma atskirais atvejais).

  3. Prieš atliekant fasado remontą ar naujo šiltinimo sluoksnio įrengimą paviršius nukenksminkite fungicidine priemone SLK Fungith ir mechaniškai pašalinkite taršos likučius.

  4. Rinkitės tik tinkus turinčius pakankamą (atskirais atvejais papildomą) aukštos kokybės biocidų kiekį.

  5. Jei ketinate naudoti apdailai nedažytą mineralinį tinką, paviršiaus įgertį galite sumažinti bioaktyviu preparatu Optostop Hydroflex. Jei fasadas bus dažomas naudokite dažus papildomai apsaugotus nuo mikrobiologinės taršos Optomal Lotosil, Optomal Silcosan arba Optomal Silisan, o paviršius veikiamus ypatingai nepalankių sąlygų (Optomal Lotosil nereikalinga) papildomai apsaugokite nuo drėgmės hidrofobiniu preparatu HLF HydroSilan.

Yra daug veiksnių turinčių įtakos mikrobiologinės taršos rizikos padidėjimui. Tai apima medžiagų kokybę, naudojamų paviršiaus apsaugos priemonių rūšį ir kokybę, darbų atlikimo sąlygas, paviršiaus užteršimą žiedadulkėmis ir dulkėmis, pastato orientaciją, klimato sąlygas ir daugelį kitų. Šių gairių laikymasis negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės, tačiau leidžia sumažinti riziką iki minimumo. Apsauga visad turėtų būti daugiapakopė, visu pirma dėl to, kad būtų išlaikyta tinkama apsaugos atsarga. Kiekviename apsaugos etape gali iškilti nenumatytų sunkumų, tad skirtingos priemonės papildys viena kitą, o fasado apsauga bus patikimesnė ir ilgalaikė.